Natūralus dezodorantas – sveikatai nekenksminga alternatyva

Kas yra antiperspirantas ir kaip jis veikia?

Nors iš pirmo žvilgsnio ir dezodorantai, ir antiperspirantai kovoja su prakaitavimu, šios priemonės atlieka ne tik dvi skirtingas funkcijas, bet ir sukuria skirtingą poveikį.

Pirmiausia, antiperspirantas padeda ne išvengti nemalonaus kvapo, bet paties prakaitavimo. Antiperspirantai veikia blokuodami prakaito liaukų poras. Šiam tikslui dažniausiai pasitelkiamos aktyviosios aliuminio druskos: pastarosios padeda suformuoti blokadą prakaito liaukų latakuose, todėl sekretas per poras nebepatenka ant odos paviršiaus. Antiperspirantas nustoja veikti jį nuprausus nuo odos arba odai imant luptis po nurodyto priemonės veikimo laiko (dažniausiai 12, 24 ar 48 valandų). Dėl ilgo veikimo laiko gamintojai produktą rekomenduoja užsitepti dar iš vakaro – taip antiperspirantas per naktį atliks savo darbą ir užkimš prakaito liaukas.

Visgi kad ir kaip patraukliai skambėtų antiperspiranto veikimas, dermatologai gana skeptiškai žiūri į prakaito sulaikymą. Prakaitas atlieka organizmo vėdinimo ir temperatūros reguliavimo funkciją. Sutrikdžius natūralų prakaitavimo procesą galima ne tik pakenkti endokrininei sistemai ar užkimšti poras, bet ir iššaukti dar didesnį prakaitavimą. Taip dažnai nutinka organizmui pripratus prie antiperspiranto naudojimo. Būtent todėl geriau rekomenduojama rinktis dezodorantą, o ne antiperspirantą.

Dezodorantas – nuo prakaito kvapo, bet ne jo sulaikymo

Visai kitaip nei antiperspirantai, dezodorantai kovoja su nemaloniu prakaito kvapu. Kadangi prakaitas yra bekvapis ir ima skleisti nemalonų kvapą tik sąlytyje su pažastyje esančiomis bakterijomis, dezodorantai naikina kaip tik šias bakterijas. Su bakterijomis kovoja sudėtyje esantys antiseptiniai ingredientai, pavyzdžiui, triklozanas, natrio chloridas, natrio stereatas ar stereilo alkoholis. Kartu su aromatizuojančiais junginiais, šie ingredientai sukuria rūgščią ir sūrią terpę ir taip neleidžia bakterijoms daugintis.

Parduotuvių lentynose taip pat galima rasti „2 in 1“ (angl. du viename) produktų – dezodorantų ir antiperspirantų. Šie produktai vienu metu ir blokuoja prakaito liaukas, ir padeda išvengti prakaito kvapo, jeigu šis patenka ant odos.

Sintetiniai dezodorantai ir antiperspirantai: ar galima sau pakenkti?

Natūralu, jog suvalgius tam tikrą produktą, jis į mūsų organizmą patenka pačiu elementariausiu būdu. Tačiau kaip veikia ant odos tepami produktai?

Mūsų organizmai yra pajėgūs pasisavinti įvairiausias medžiagas ne tik per virškinimo traktą, bet ir per odą. Būtent todėl dezodorantai ir antiperspirantai yra laikomi vienomis kontraversiškiausių kosmetikos priemonių, galinčių labiau pakenkti negu padėti.

Pirmiausia, antiperspirantų pagrindą sudaro aliuminio druskos – šios ant odos tarsi ištirpstančios druskos veikia užkimšdamos poras, todėl sulaiko prakaito išsiskyrimą. Daugybė tyrimų rodo, jog šios druskos ne tik užkemša poras, bet ir kaupiasi organizme, gali sukelti uždegimą bei limfmazgių tinimą. Ypač pavojingas kaupimosi aspektas – organizme padidėjusi aliuminio koncentracija gali trikdyti hormonų veiklą, pakeisti ląstelių struktūrą ar skatinti vėžinių ląstelių vystymąsi.

Organizmui naudos neatneša ir dezodorantuose naudojami antibakteriniai ingredientai, pavyzdžiui, triklozanas, natrio chloridas ar natrio stereatas. Šios medžiagos dėl stiprių antibakterinių savybių daugiausiai yra naudojamos buities valymo priemonėse bei sintetinėje kosmetikoje, bet dėl savo stipraus veikimo kartais siejamos su neigiamu poveikiu endokrininei sistemai bei odai.

Iš ko turėtų būti pagamintas natūralus dezodorantas pažastims?

Ne visi dezodorantai yra blogis. Nuo nemalonaus prakaito kvapo gali išgelbėti natūralus dezodorantas pažastims, kurio sudėtyje nėra nei aliuminio druskų, nei itin agresyvių antibakterinių ingredientų.

Visai kaip ir sintetinių, natūralių dezodorantų pagrindą sudaro bakterijų dauginimąsi stabdantys ingredientai, tik natūralūs. Šie ingredientai dažniausiai būna trijų rūšių: sugeriamieji, antibakteriniai ir kvapieji. Sugeriamieji ingredientai, kaip ir sufleruoja jų pavadinimas, pasirūpina drėgmės sugėrimu. Tam dažniausiai pasitelkiama maistinė soda, marantos milteliai ar krakmolas. Antibakterinės medžiagos yra skirtos dezinfekcijai ir kvapą sukeliančių bakterijų pašalinimui. Šią funkciją dažniausiai atlieka kokosų ar arbatmedžių aliejai. Galiausiai, eteriniai aliejai pasirūpina, kad dezodorantas ne tik naikintų nepageidaujamą kvapą, bet ir skleistų malonų.

Mūsų dezodoranto „Bang bang!“ pagrindą sudaro manijokų krakmolas bei maistinė soda. Kol manijokų krakmolas padeda sugerti prakaitą, maistinė soda veikia antibakteriškai. Priemonė taip pat yra praturtinta dezodoruojančių savybių turinčiais eteriniais aliejais – citrusų ir mėtų. Galiausiai, natūrali sudėtis tikrai nereiškia apsunkinto priemonės naudojimo: natūralus dezodorantas nuo prakaito yra tepamas, todėl yra naudojamas kaip bet koks kitas dezodorantas.

Natūralus dezodorantas nuo prakaito: ką reikėtų žinoti prieš naudojimą?

Kone vienas dažniausiai pasitaikančių mitų apie natūralius dezodorantus yra vienas ir pats – jis neveikia. Visgi taip gali pasirodyti, jeigu ilgus metus naudojote sintetinį antiperspirantą ir greitai jį pakeitėte natūraliu dezodorantu. Visgi tai – tikrų tikriausias mitas. Tereikia sau duoti šiek tiek laiko.

Jau minėjome, jog aliuminis yra linkęs kauptis organizme. Nustojus naudoti antiperspirantą, atsikemša susidarę odos porų „kamščiai“, tad kūnas ima šalinti viską, kas susikaupė per tą laiką, kai poros buvo užkimštos – ne tik prakaitą, bet ir aliuminio likučius. Taigi, pagausėja ne tik prakaito, bet ir bakterijų, kurios skleidžia kvapą, o natūralus dezodorantas kartais šio kvapo nespėja užmaskuoti.

Bet yra gerų naujienų – šis procesas nėra amžinas. Priklausomai nuo organizmo, pažastų oda natūraliai išsivalo per 2-4 savaites, prakaitavimas susinormalizuoja ir tuomet natūralus dezodorantas yra pasiruošęs atlikti savo darbą, niekaip neteršdamas mūsų organizmo.